Valdymo atsiradimas. Valdymas gali atsirasti užvaldžius daiktą, perdavus ir paveldėjant valdymo teisę. Valdymas atsiranda fiziškai užvaldžius daiktą, kai tik užvaldęs daiktą asmuo gali paveikti daiktą pagal savo valią. Tam, kad atsirastų valdymas, taip pat būtina, kad užvaldęs daiktą asmuo išreikštų savo valią turėti daiktą kaip savą. Užvaldyti daiktą asmuo gali ir nesant tiesioginio ar netiesioginio fizinio kontakto tarp jo ir daikto. Skiriamos dvi valdymo atsiradimo rūšys: 1) sąžiningas. Sąžiningu užvaldymu yra vadinamas toks daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi už jį daugiau teisių į daiktą. Valdymas yra laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodoma priešingai; 2) nesąžiningas. Nesąžiningu laikomas toks valdymo atsiradimas, kai daiktą valdantis asmuo žinojo arba privalėjo žinoti, kad jis neturi teisės tapti daikto valdytoju arba kad kitas asmuo turi daugiau teisių į jo užvaldytą daiktą. Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Valdymo pabaiga. Valdymas pasibaigia, kai daikto valdytojas atsisako savo kaip valdytojo teisių į daiktą, t.y. atsisako faktiškai valdyti daiktą ar turėti jį kaip savą bei kitais įstatymų numatytais pagrindais. Valdymo teisės atsisakymas turi būti aiškiai išreikštas arba numanomas. Civilinis kodeksas taip pat numato atskirus valdymo pasibaigimo pagrindus kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų valdymo atvejais. Kilnojamųjų daiktų valdymas pasibaigia valdytojui praradus galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, kai: 1) daiktą užvaldo kitas asmuo, netgi slaptai ar per prievartą; 2) daiktą pametęs valdytojas negali jo rasti; 3) valdytojas negali daikto valdyti dėl kitų priežasčių. Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir nesiima priemonių jam susigrąžinti arba bandymai susigrąžinti nekilnojamąjį daiktą buvo nesėkmingi. Nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi nuo valdymo išregistravimo iš viešo registro momento. Valdymo gynimas. Kiekvienas valdytojas turi teisę ginti esamą valdymą ir atnaujinti atimtą valdymą. Valdytojas gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo. Išsireikalavus daiktą iš sąžiningo valdytojo, jam turi būti atlyginamos daikto išlaikymo išlaidos, išskyrus atvejus, kai jas padengia daikto pajamos. Sąžiningas valdytojas taip pat turi teisę pasilikti dalis, kuriomis buvo pagerintas daiktas, jeigu tai nepadarys žalos daiktui. Jeigu šių dalių atskirti negalima, sąžiningas valdytojas turi teisę reikalauti atlyginti padarytas dėl pagerinimo išlaidas, bet ne didesnes kaip daikto vertės padidėjimas. Valdymas gali būti pažeistas paimant ar bandant paimti daiktą ar jo dalį, taip pat teisę į jį, trukdant valdyti daiktą. Valdymo pažeidimas gali pasireikšti grasinimais, sukeliančiais realų pavojų valdymui. Valdymo pažeidimu nelaikomi minėti veiksmai, jeigu asmuo, kuris nurodytas kaip valdymo pažeidėjas, įrodo, kad būtent iš jo ir neteisėtai atsirado pareiškėjo valdymas. Kilus ginčui dėl daikto valdymo, kai du ar daugiau asmenų tvirtina esą to paties daikto valdytojai ir tai jie pagrindžia faktais, patvirtinančiais, kad tęsiasi jų valdymas, ginamas valdymas to asmens, kuris įrodys, kad yra teisėtas daikto valdytojas. Jeigu nė vienas iš asmenų, kurie ginčijasi, nesugeba to įrodyti, turi būti ginamas valdymas to asmens, kuris daiktą pradėjo valdyti anksčiausiai.